Kūrybą veja kūryba

Vasaros teatro stovykloje ne tik kad darbai įsibėgėja, bet įgyja vis naujų formų. Vakarykštė diena – kaukių gamybos diena. Savo kūrybiniame darbe stovyklautojai bando atvaizduoti vaidmeniu kuriamą vertybę /antivertybę. Įdomu stebėti, kaip žirklių ir dažų pagalba artistai vaizduoja pyktį, siaubą, neviltį, absurdą. Šios kaukės – viena vaidmens pusė, kita – meilė, pagarba, tikėjimas. Spektaklio pabaigoje kaukės atiteks žiūrovams – kad kiekvienas ,,pasimatuotume“…

Kūryba – ir poezija. Stovykloje ir tam atsirado vietos. Eilutės virpina širdis:

Palei miško brūzgyną graužiau savo prijaukintą pyktį…

Arba: Vis raitosi ir persismelkia laikas, atveriantis tavo pavargusias akis, kad nepaklystum pakrantės takuose…

Arba: Per pilnas buvo vasarvidžio žiedas

Žemės gabalėlių sodas dzūko delne…

Arba: Tavo akys graudina kaip į fejerverką įdėtas džiaugsmas…

Emilija Kvietkuvienė